Dailės terapiją nėra atskira terapijos šaka kurios užsiėmimus vedu. Koučingo sesijos metu, kai matau, kad žmogui sunku šnekėti, kai emocijų tiek, kad pasakyti žodį praktiškai neįmanoma negaliu žmogui tiesiog pasakyti nieko nebejausti ir išleisti namo. Taip apvogčiau savo klientą. Neišspręstas vidinis konfliktas ar užspausta emocija niekada niekur nedings, situacijos kartosis ir kartosis tol, kol žmogus suvoks kodėl tai vyksta. Nes problemos pačios iš savęs nėra blogos, dažniausiai netinkama būna tik reakcija į problemą.
Taikant dailės terapijos pratimus klientas išlieja savo emocijas ant lapo, tada protas pamato kaip tai atrodo, suvokia pamoką ir paleidžia. Kai visa tai kas yra mūsų galvoje išeina į „viešumą” ateina suvokimai, išsakius ar „išpiešus” skausmus, jausmus, emocijas ir situacijos galime pažiūrėti į jas kitu kampu. Visa tai nebeatrodo taip baisu, kaip atrodė iki tol kol visa tai buvo tik mūsų galvoje.
